Duok Dieve nenumirti dėl dabarties karcios
Geriau neleisk patirti vergoves ir valdzios
Akliems grazinki saule, o sazine piktiems
Ledinei sirdziai meile, kantrybe paliktiems.
Duok Dieve, kad netektu i purva veidu krist
Kad sypsenoj prasmegtu pikta zmogaus mintis
Kad nesulinktu kupros lyg svyrantys berzai
Kad aplankytu dukros ir tie, ka pamirsai.
Duok Dieve atsibusti is amzino letargo
Kol sielos neuzpuste, kol kunas nepavargo
Leisk Dieve neprarasti draugu, kuriais tikejom
Atleiski mums klaidas, ir tai ko mes nespejom.
Duok Dieve sielai vaistu, kad taptu ji skaisti
Kad klystanciu neteistu, likimo nuskriausti.
Kad nepritruktu duonos ilgos eiles gale,
Kad neisduotu zmonos likimo pragare.
Duok Dieve but turtingais dziaugsmu, o ne vargais
Ir nuo zmoniu klastingu uzdengti mus draugais
Kad kasdienybes lapas prabiltu eilemis
Ir netgi prieso kapas zydėtu gelemis.
Duok Dieve atsibusti is amzino letargo
Kol sielos neuzpuste, kol kunas nepavargo
Leisk Dieve neprarasti draugu, kuriais tikejom
Atleiski mums klaidas, ir tai ko mes nespejom. (x2)
|
Супер агент
Треков: 13