Минусовка «Povilaitis Stasys – Kristina».

 

² Kristina ²

1.Jau nubego rudenio palaukem, tartum mirksnis vasara trumpa
Susitikom, kaip pauksciai klyke nakti, troskom vieno –
Ne smilkti, o tik degt.
Mus liuliavo ir jura, ir debesys, menuo taip svaigino
Kristina, Kristina.

Pried. :
O netolies dege lauzai, o netolies soko, dainavo.
Mums tos ugnies buvo mazai, mes dziugesy paskendome visi.

2.Mes neliejom asaru kai liko, paskutine rudenio naktis,
Issiskyrem, kai pauksciai skristi kilo, o si meile mus medziai
zalio silo.
Tik vaitojo ir jura ir debesys, menuo tik svaigino –
Kristina, Kristina.


Ir dabar, kai pucia saltas rudens vejas
As jauciu, kaip man truksta taves Kristina
Ar ne per anksti pasakem viens kitam sudie
Kristina, Kristina.

---

Текст добавил(а): aliusgedvilas