Aliukai - Daina mama
Kai kas dieną dengi baltu auuudinu stalą,
Kai susėda u&2; jojo u&2;auuugę vaikai.
Tarsi staltiesė, mama, plaukaiii tau nubalo,
Juk ne viskas gyvenime buuuuvo gerai.
Lyg ma&2;iems tu mums duonos kas kartrą atrieki.
Mes &2;iūrėsim į senstančias taaavo rankas.
Atminty savo judesį traaap%1; paliki,
Jis primins mums rugien%1; auksiiines kasas.
Tarsi &2;emė motulės glėbys mus sūpuoja.
Baltus plaukus jos primena soduos &2;iedaiii.
Tik netekę ant &2;emės mes krentam geruoju.
Krentam &2;eeemėn į glėbį, nes mes jos vaikaii.
Sodas baltas mums primena skraistę motulės,
Baltas stalas pakvimpa jos duona keptaaa.
Atminty lieka baltos lyg sniegas drobulės,
Ir lyg nuoootaka sodo &2;ieduose mama.
Kai aušra kelia rytmečio giesmei paukštelį,
Tavo rankos jau pina saulėtas kasas.
Spinduliais tarsi saulė tu nuuušvieti kelią,
Ir u&2;augusius šildys, vis glossstai ranka.
Tu lyg angelas ranką virš mūuus%1; ištiesus,
Ir sparn%1; šiltą glėby glauuudi gerumu.
Tave, mama, per am&2;ius karštaiii mes mylėsim,
Tavo atvaizdą lyja lietus ant lang%1;.
Pried.
Ir lyg nuotaka sodo &2;ieduose mama
Текст добавил(а): kestutis
-
Vilnius